Į pradžią

MOKSLAI
1989 m. baigiau Vilniaus Universitetą, tapau žurnaliste.

KARJERA
Nuo 1991 m. dirbau dienraštyje „Lietuvos rytas“ specialiąja korespondente (vyriausiasis redaktorius G. Vainauskas), vėliau - žurnale „Ekstra“ (vyriausiasis redaktorius V. Vasiliauskas).
2000 m. – 2002 m. dienraščio “Lietuvos žinios” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja (vyriausiasis redaktorius R. Staselis), laikinai ėjau vyriausiojo redaktoriaus pareigas.
2002 m. – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programos direktore (LRT direktorius - V. Milaknis, TV direktorė – R. Miliūtė).
2003 m. – 2009 m. dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininke (vyriausiasis redaktorius R. Barysas), žurnalo “Verslo klasė” žurnaliste (redaktorius – V. Rachlevičius, redaktorius – A. Katkevičius), žurnalo verslo moterims “Viktoria” redaktore.
Nuo 2010 m. – nepriklausoma žurnalistė.
Esu dešimties knygų autorė, bendraautorė ir sudarytoja. Šiuo metu rašau vienuoliktą. Visas knygas išleido leidykla “Tyto alba” (direktorė – L. Varanavičienė).

APDOVANOJIMAI
2009 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojimas “Už tautinę toleranciją”.

ŠEIMA
Vyras Algis
– Kinematografininkų ir Žurnalistų sąjungų narys, LRT operatorius, nufilmavęs kelias dešimtis dokumentinių bei kelis vaidybinius filmus. Už vieną tarptautinį videoprojektą yra gavęs padėkos raštą iš amerikiečių kino režisieriaus ir scenaristo Steveno Spielbergo.
Sūnus Adomas – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivis. Jo nuopelnai Tėvynei ir šeimai dar ateityje.

MĖGIAMIAUSIAS POSAKIS
Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera.

ŽAVIUOSI
Žaviuosi talentingais, daug pasiekusiais žmonėmis, žmonių sukurtais meno šedeverais, jų rankomis pastatytais miestais, apsodintais parkais ir gėlynais, Egipto istorija ir kultūra, dailininkų impresionistų darbais. Tačiau gyvenime man nieko nėra įdomesnio už žmogų.   

BJAURIUOSI
Išdavystėmis, melu, šykštumu, godumu, padlaižystėmis, nešvara, tingumu.

JAUKIAUSI NAMAI
Tie, kuriuose gyvenu: Vilniaus Senamiestyje, vienoje seniausių akmenimis grįstoje romantiškoje miesto gatvėlėje, bute su aukštomis lubomis, židiniu, su pro šalį lėtai bildančiais traukiniais. Mano mėgstamų impresionistų teptuko vertas vaizdas pro langą - visą laiką prieš akis. Malonu, kai namus pripildo bažnyčių varpų garsai. Senoji Vilniaus dvasia teikia ramybės ir tikėjimo, kad viskas bus gerai.

LAISVALAIKIS
Knygų skaitymas.
Jį vadinu dvasiniu onanizmu. Jei tik galėčiau, nieko kita neveikčiau, o vieną po kitos skaityčiau knygas. Jose – tūkstantmetė žmonijos išmintis. Knygose autoriai parašo tai, ko, esu įsitikinusi, niekada neišdrįstų papasakoti akis į akį. 

Vaikščiojimas. Vaikštau visur ir visada, kur tik galiu nueiti pėsčiomis.  Juk blogo oro nėra, būna tik bloga apranga.

Rašykite man