Į pradžią

Gydytojas Liubomiras Laucevičius: gyventi, mylėti, būti mylimam

Gydytojas Liubomiras Laucevičius: gyventi, mylėti, būti mylimam

Liubomiras Laucevičius (1905-1993) - vienas garsiausių XX a. Lietuvos medikų, gydytojas praktikas, pedagogas, mokslininkas, išskirtinis medicinos eruditas, studijavęs ir dirbęs Vienoje. Likimas jam skyrė pačius didžiausius išbandymus - karo išblaškyta šeima, Sibiro lageris, alinantis klaidžiojimas sovietmečio ideologijos labirintais. Tačiau visa tai nesužlugdė jo optimistinio požiūrio į gyvenimą.

 Liubomiras Laucevičius

 "Vienoje mano akyse brendo hitlerizmas, fašizmas. Vokiečių jaunimas tuo žavėjosi." 

"Iš tėvo vis kaulydavome pinigų ir privedėme jį prie bankroto. Kai iš Vienos grįžau į Lietuvą, tėvo dvariukas buvo parduotas iš varžytinių."

"Važiuodami traukiniu, pakelėje pro lentų plyšius pamatėme, kad vienoje stotelėje, rodos, Oršoje, susirinkusi žmonių minia, moterys verkia, vyrai išlydimi. Supratome - moblilizacija, o tai reiškia viena - prasidėjo karas. Gėda prisipažinti, bet tuomet labai apsidžiaugėme, tikėjomės būti išlaisvinti."

"Urkos (kriminaliniai nusikaltėliai) mus savais būdais bandydavo. Kartą vienas atėjo ir sako: "Daktare, patikrink pulsą". Čiuopiu pulsą, užčiuopiu peilį - turėjau suprasti - arba privalau jį atleisti nuo darbo, arba duoti narkotikų, ypač jie mėgdavo trinktūrą gastricą arba opiumą".

"Kaip numačiau elgtis Amerikoje? Galiu pasakyti - ne visiems Amerikos Lietuviams patiko. Specialiai sudariau opiniją - Liubomiras Laucevičius pasidarė raudonas, demonstravau - esu probolševikinės orientacijos. Piukiai žinojau - mane seka, klausosi kiekvieno žodžio".

Aleksandras Laucevičius

"Prisimenu bendras vasaros atostogas Palangoje. Tuometinė Palanga buvo kitokia - ne tokia komercinė. Kiekvieną rytą persimetę rankšluosčius pušynu keliaudavome maudytis kaip tikri Antono Čechovo dačnikai. Išmokė žaisti lauko tenisą. Visa tai mus suartino, užsimezgė vyriška draugystė, vėliau virtusi sūnaus ir tėvo meile. Mano, mažo berniuko, slapta svajonė turėti tėvą išsipildė".

"Dabar dauguma kontrastinį dušą Lietuvoje yra pamiršę, bet tėvas to nepamiršdavo niekada. Jis buvo vienas iš sveikatinimo priemonių šalininkų ir pradininkų. Daug ką, kas naudinga sveikatai, lengvai galima taikyti namuose, be jokių investicijų ir ypatingų mokslų. Iki šiol kasdien prausiuosi po kontarstiniu dušu, tai suteikia energijos visai dienai, apsaugo nuo peršalimo ligų".

Nina Laucevičienė

"Mūsų, nors ir medikų, šeimoje niekada nebuvo sveiko maisto kulto. Vyras sakydavo: "Reikia valgyti viską, bet su saiku". Jis buvo apkūnus, aš irgi. Reikia zigzagų - svečiuose valgai viską, namie būtina prisilaikyti, valgyti paprastesnį maistą. Tradiciniai mūsų pusryčiai: kava ir varškė su uogiene. Aš ir dabar šitaip valgau. Pietūs - normalūs, nors riebiai niekad negamindavau. vakarienė - kuklesnė".  

Elijahu Stupelis

"Kai išvykau iš Lietuvos į Izraelį, ten buvo sprendžiama, ar pripažinti mano kardiologo kvalifikaciją be egzaminų. Garsus Pietų Afrikos ir Izraelio kardiologas prof. M. Gotesmanas, kurio seneliai iš Lietuvos XIX amžiaus pabaigoje emigravo į Pietų Afriką, apsisprendė teigiamai. Jo žodžiai tariant, taip gerai pasirengusio gydytojo echokardiogarfijos srityje iš Rytų Europos jis dar nebuvo sutikęs. Buvau vienintelis, kuriam nereikėjo laikyti egzaminų. Visa tai dėl pažangios atmosferos Liubomiro Laucevičiaus klinikoje, kurioje galėjau tobulėti kaip profesionalas".

Saulius Grigonis

"Visada prisimenu, kad pas mane atėjęs žmogus nėra vien endokrinologinis ligonis. Stengiuosi žiūrėti, kaip mokė profesorius - į visumą. Galvoju, kas jam atsitiko, kad susirgo. Liga nėra toks paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti. Profesorius L. Laucevičius gamindavo savo firminius miltelius, kuriais, reikalui esant, gydydavo viską, įvairiausias ligas, o tai tik dar kartą patvirtina, kokia galinga yra žmogaus psichologija, kad dalis ligų yra įsikalbėtos. Ligonius šie milteliai veikdavo tarsi stebuklingi vaistai. ir jokios mistikos čia nėra - jie tikėjo savo gydytoju". "Tyto alba", 2010 m.