Į pradžią

Lietuviškas imunitetas. Bausmė be nusikaltimo

Lietuviškas imunitetas. Bausmė be nusikaltimo

Knygos „Lietuviškas imunitetas“ antrojoje dalyje „Gyvenimo interviu“ Seimo nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui teko atsakyti ir į nepatogius knygos autorės, žurnalistės Ingos Liutkevičienės klausimus:
„Kodėl jūs, įstojęs į Sąjūdį, netrukus jį palikote?“
„Ar tiesa, kad dideliu akmeniu Lietuvos kelyje į Nepriklausomybės atstatymą tapo M. Gorbačiovas, kuris reikalavo Lietuvoje surengti referendumą dėl Lietuvos nepriklausomybės?“
„Kurgi vis dėlto lemtingąją Sausio 13-osios naktį dingo Lietuvos premjeras, jūsų geras draugas A. Šimėnas?“
„Jus pažįstantys žmonės pasakojo, kad dalyvavote V. Landsbergio šešiasdešimtmetyje, bet į septyniasdešimtmečio šventę jau nebuvote pakviestas. Kokia katė perbėgo kelią, kad taip nemėgstate jo dabar?“
„Kodėl Lietuvai prieš pasaulį teko kęsti prezidento R. Pakso atstatydinimo gėdą?“ „Kodėl jūs niekada su savo partijos vadovu A. Brazausku netapote draugais?“
„Kodėl Lietuvos garbė ir sąžinė poetas Justinas Marcinkevičius netapo Lietuvos prezidentu?“
Į visus šiuos ir kitus klausimus V. P. Andriukaitis atvirai atsako knygoje.

Antrosios čia spausdinamos atsiminimų apie tremtį knygos „Bausmė be nusikaltimo“ autorius, amžiną atilsį V. P. Andriukaičio tėvas – Alfonsas Andriukaitis, ją parašęs 1973 metais ir mašinėle atspausdintą variantą platinęs nelegaliai.

Citatos iš knygos „Lietuviškas imunitetas“:

Apie Vytenio Povilo Andriukaičio tėvą Alfonsą Andriukaitį

1939 metų kovo mėnesį į Klaipėdą atplaukė Adolfas Hitleris. Baltijos jūroje siautė audra. Kadangi Hitleris vėlavo, Teatro aikštėje susirinkusi minia stumdėsi, buvo neaišku, ar jis apskritai pasirodys. Alfonsas Andriukaitis taip pat buvo minioje, tačiau netrukus pastebėjo, kad yra sekamas „neumanzasininkų“. Ėmė bėgti. Būsimieji gestapininkai jį suėmė. Laimė, turėtą revolverį pavyko įmesti į Danės upę, taigi įkalčių neliko, tačiau į areštinę Alfonsą uždarė.

Apie Vytenio Povilo Andriukaičio vaikystę

Vėliau supratau, kad ir aš, gimęs Jakutijoje, ir kiti tenykščiai nežino lietuviams įprastų sąvokų, nežino, o tik įsivaizduoja, kas yra tikras miškas, kelias, bulvės, arimas. Prisimenu, kaip ūžaudavo stiprios, ilgai trunkančios sniego pūgos, vadinamos purga. Šaltis minus 56-60 laipsnių ir tai man, berniukui, atrodydavo normalu, bet ne mano tėvams.

Apie disidentinę veiklą sovietmečiu

Matydamas, kad man Lietuvoje bus vis sunkiau veikti, 1975 metais, baigęs KMI, pasiprašiau išleidžiamas į BAM‘ą, kur virė vieno didžiausių sovietmečio projektų Baikalo-Amūro magistralės statybos, ten statė geležinkelį, trūko medikų.

Apie Sąjūdį

1988 metų spalį dalyvavau Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, bet jau gana greitai, 1989-aisiais, rudeniop, pastebėjau tendencijų, į kurias negalėjau ramiai žiūrėti ir joms pritarti. Labiausiai mane jaudino žmonių supriešinimas. Be to, aiškiai regėjau, kad kai kurie sąjūdiečiai turi vienintelį tikslą – kuo greičiau užimti valdžios kėdes, atsisėsti į buvusių sovietinių direktorių, skyrių vedėjų postus.

Apie padėtį SSRS 1980 – 1982

SSRS 1980 – 1982 metais prasidėjo pats giliausias ekonomikos nuosmukis, sąstingis. Žmonės, vadinamoji sovietinė liaudis, metus, kai vieną po kito griūvančios Sąjungos vadovo poste keitė neįgalūs valdyti asmenys, taikliai pavadino „petiletkoj pyšnych pochoron“ (prabangių laidotuvių penkmečiu).

Apie 10 didžiausių klaidų atkūrus nepriklausomybę

Trečioji didelė bėda – sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo, kuris supriešino žmones, pridarė naujų neteisybių, leido kilnoti žemės sklypus, sukėlė šalyje didžiulį chaosą, leido visokiems šešėliniams veikėjams persikelti skypus prie gražių ežerų, užsėsti paežeres, prisistatyti ten pilių.

Apie R. Pakso prezidentinį skandalą

Ir didžiausia bėda – R. Pakso rėmėjas J. Borisovas. Šis žmogus buvo įtariamas tuo, kad jo kompanija pardavinėjo detales lėktuvams, o galbūt ir karines detales Somaliui, šaliai, kuriai tuo metu Jungtinės Tautos buvo įvedusios embargą.

Apie slaptą ekonomisto K. Antanavičiaus idėją

K. Antanavičių vėžio diagnozė užklupo staiga, 1989 metais. Jam piktybinį auglį nustatė Kanados medikai. Jis paprašė ateiti į susitikimą prie Šv. Kazimiero bažnyčios. Manęs prašąs vieno dalyko – turiu gerai išklausyti jo idėją. Jis apsisprendė padaryti taip – pasiruošti nuodų, juos pasiimti su savimi, vykti į Maskvą, į liaudies deputatų suvažiavimą, ten tribūnoje pasakyti ryškią kalbą apie Lietuvos reikalavimą atstatyti nepriklausomybę ir protesto vardan išgerti tribūnoje nuodų.